- glėbininkas
- glėbiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) glėbio platumo daiktas, tik glėbiu apkabinamas: Tas jovaras dabar jau būtų glėbiniñkas Snt. Čia buvo pušys glėbiniñkai (= glėbiniñkės), t. y. kad glėbiu vos galėjai apimti J. Glėbiniñką medį trumpu pjūklu neparpjausi Skr. Burokai glėbinỹkai Užp. Kopūstų lapai buvo labai dideli – glėbinỹkai Rm. Nusipirko bliūdą tokį glėbiniñką, didelį Skr. | Privažiavo visokių glėbinỹkų (storulių) Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.